Lietuvoje būsto paskolų brangimas – vienas didžiausių Europoje

Naujausi Europos centrinio banko duomenys rodo, kad šių metų birželį, palyginti su atitinkamu laikotarpiu pernai, vidutinės būsto paskolų palūkanos susitraukė 0,18 proc. punkto.

70% euro zonos šalių vidutinės būsto paskolų palūkanos šiemet birželį buvo mažesnės, nei pernai atitinkamą mėnesį.

Labiausiai būsto paskolos pigo Vokietijoje (-0,33 proc. punkto), Kipre (-0,3 proc. punkto), Austrijoje (-0,2 proc. punkto).

Tuo tarpu didžiausias būsto paskolų brangimas minėti periodu fiksuotas Graikijoje, Ispanijoje ir Lietuvoje – atitinkamai 0,18 proc., 0,17 proc. ir 0,12 proc. punkto, rašo naujienų agentūra „Bloomberg“.

[infogram id="1f8763af-a9c3-4df8-8a87-65ec5faf986a" prefix="wtT" format="interactive" title="Rinkos busto paskolos"]

Neigiamų palūkanų aplinka Europoje nuėjo taip toli, kad, pavyzdžiui, Šiaurės šalių bankai komerciniai bankai būsto paskolas pradėjo teikti nemokamai ar net primokėti tokias paskolas imantiems.

Pavyzdžiui, trečias pagal dydį Danijos bankas „Jysk bank“ dar rugpjūčio pradžioje paskelbė, kad taikys vidutiniškai -0,5% būsto paskolas (neįskaitant kitų mokesčių). Tuo tarpu Suomijos bankas „Nordea“ paskelbė akciją, kad 20 metų trukmės būsto paskolas dalins už 0% palūkanas.

Birželį vidutinės būsto paskolų palūkanos euro zonoje buvo 1,65% – mažiausiai nuo pat rodiklio fiksavimo pradžios 2000 metais.

Pavyzdžiui, Vokietijoje 10 metų trukmės būsto paskolos siūlomos su mažesnėmis nei 1% palūkanomis, o kai kurie bankai siūlo vos 0,5% siekiančias palūkanas. Prancūzijoje būsto paskolos dalinamos už vidutines 1,39% palūkanas.

Kodėl brangsta Lietuvoje

Lietuvos banko duomenimis, vidutinės naujai išduodamų būsto paskolų palūkanos Lietuvoje birželį sudarė 2,38%. Palyginimui, Graikijoje vidutinės palūkanos buvo 3,08%.

Lietuvos bankas dar pernai atvirai įvardijo, kad dėl Lietuvoje augančių paskolų palūkanų gali būti kalta sumažėjusi konkurencija iš rinkos pasitraukus bankams „Nordea“, DNB, „Danske Bank“.

Šiuo metu būsto paskolų rinkoje Lietuvoje aktyviausiai veikia SEB, „Swedbank“ ir „Luminor“ bankai. Tiesa, pastarasis šiuo metu labiausiai susikoncentravęs į vidines pertvarkas. Ambicijų būsto paskolų rinkoje turi ir Šiaulių bei „Citadele“ bankai.

Rinkos ekspertai pažymi, kad naujai būsto paskolas imantys gyventojai šiuo metu užsitikrina bene prasčiausias sąlygas per pastarąjį dešimtmetį. Nors tarpbankiniai rodikliai EURIBOR, kurie yra svarbūs galutinių palūkanų dalis, yra neigiamoje zonoje, bankų taikomos maržos būsto paskoloms yra didžiausios nuo 2009 m.

Imant būsto paskolą galutinės palūkanos (imant paskolą su kintama palūkanų norma) paprastai apskaičiuojamos sudedant banko taikomą maržą ir pasirinkto laikotarpio (3 ar 6 mėn.) EURIBOR rodiklį. Naujai imant būsto paskolą paprastai laikoma, kad neigiamas EURIBOR rodiklis yra prilyginamas nuliui.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda neseniai kvietė kurį nors Lenkijos bankų atidaryti filialą Lietuvoje. G. Nausėda sakė, kad konkurencija šiuo metu Lietuvoje veikiantiems bankams būtų naudinga žmonėms.