Restoranų versle romantikos nerasi

Kai kalba tarp draugų ir pažįstamų pasisuka apie kokį verslą jie svajotų – jei apskritai jo imtųsi, – dažnas prasitaria, kad kurtų savo restoranėlį. Jauki aplinka, geras maistas, atidžiai atrinkta vyno korta. Ir nuoširdus bendravimas su svečiais, kurie, kartą užėję, čia norės sugrįžti vėl ir vėl.

Tik realybė kiek kitokia, netgi gerokai skiriasi nuo įsivaizduojamos svajonės. Nes maitinimo verslas yra sunkus, kai darbo diena dažnai baigiasi po vidurnakčio, o problemos ir rūpesčiai nesibaigia niekad.

Mantas Urbonas, UAB „Šimtas obuolių“, savininkas, dar turėdamas sidro barą VŽ pasakojo, kad posakis „Jei priešui linki daug vargo, padovanok jam barą“ – ne iš piršto laužtas. Verslininkui teko nueiti kryžiaus kelius, kol gavo licenciją pilstyti bare alkoholius gėrimus – anksčiau galėjo juos pardavinėti tik buteliais išsinešti. Tačiau po kelerių metų, nors licencija ir buvo gauta, vyriškis baro atsisakė, nes šis diktavo gyvenimo būdą. Reikėjo būti ten kada reikia ir kiek reikia, o plėtros išvystyti taip ir nepavyko, nesvarbu, kad baras dirbo pelningai.

Nuo pat vaikystės

Aida Matulevičiūtė, „HBH Vilnius“ ir „HBH Druskininkai“ savininkė, puikiai žinojo, kokią sritį renkasi, nes maitinimo versle sukasi nuo pat vaikystės. Tiesiogine žodžio prasme.

„Kai tėvai pradėjo gaminti HBH alų, aš su broliu ir sese dar buvome mokiniai. Grįžę iš mokyklos, padėdavome jiems pilstyti gėrimus į klientų atsineštą tarą. Kadangi dažnai svečiai prašydavo ko nors užkąsti, mama pradėjo gaminti keptą duoną su sūriu. Taip pamažu atsirado kavinė, kuri vėliau prasiplėtė į „HBH bravoro“ pramogų kompleksą“, – pasakoja ji.

Todėl mergina puikiai suprato, kad pradėjus vadovauti „HBH Vilnius“, romantikos čia nereikia tikėtis, nes tai yra sunkus verslas. Tačiau kad jis neatimtų viso laiko ir netaptų visu gyvenimu, mergina subūrė apie save stiprią komandą.

„Aš esu verslo savininkė. Kai reikia, galiu kumščiu trenkti į stalą. Tačiau tokių atvejų yra mažai, nes visi žinome, kas už ką esame atsakingi, o sprendimus dažniausiai priimame kartu. Nes tik taip gali priimti geriausią sprendimą verslui“, – apie savo vadybos principus pasakoja mergina.

Rada Matulevičienė, „HBH bravoro“ pramogų komplekso įkūrėja, paklausta, kuo jos dukters vadovavimas skiriasi nuo juo pačios, neslėpdama atsako, kad viskuo.

„Ji moka susirasti gerų darbuotojų, suteikia jiems daug laisvės, bet reikalauja ir rezultatų. Tada pati turi laiko ir sau, ir kitiems projektams, o verslas dėl to nenukenčia. Aš taip nemoku. Viską stengiuosi daryti pati. Tačiau jaučiu, kad po truputį jau irgi mokausi iš Aidos, koncentruojuosi ten, kur jaučiuosi geriausiai. Pavyzdžiui, į virtuvę. Nes juk reikia išmokti gyventi ne tik verslu“, – sako p. Matulevičienė.

Daugiau apie HBH restoranų valdymą skaitykite čia.