Ministrai apsitarė dėl euro zonos biudžeto, bet nukėlė sprendimus dėl indėlių draudimo
Finansų ministrai po 14 valandų trukusių derybų Liuksemburge susitarė dėl pagrindinių finansinio instrumento euro zonai, dar vadinamo euro zonos biudžetu, elementų ir Europos stabilumo mechanizmo (ESM) sutarties pakeitimų.
Taip euro zona mažais žingsneliais juda link tolesnės integracijos, tačiau ambicingesnės idėjos kol kas neįgyvendinamos, pažymi Reuters.
Euro zonos finansų ministrams taip ir nepavyko sutarti dėl pagrindinių euro zonos biudžeto sąlygų. Sprendimus, pavyzdžiui, dėl biudžeto dydžio, finansavimo šaltinių ir tikslų paliekant ateičiai, o tai smūgis Emmanueliu Macronui, Prancūzijos prezidentui, kuris aktyviai siekė šią idėja paversti kūnu.
Ponas Macronas siūlė finansuoti euro zonos biudžetą iš dabartinio ES biudžeto ir naujų mokesčių. Tačiau Nyderlandai apskritai pasipriešino atskiro euro zonos biudžeto idėjai bei kitiems jo šaltiniams, išskyrus ES biudžetą, olandai nepritarė ir euro zonos biudžeto panaudojimui bloko šalių ekonomikoms stabilizuoti. Vis dėlto po kiaurą naktį trūkusių derybų nebuvo atsisakyta jokių galimybių.
Euro zonos ministrai taip pat atidėjo sprendimus dėl bendros euro zonos indėlių draudimo sistemos (neatsiejamos Bankų Sąjungos dalies) tam rimtai pasipriešinus Vokietijai ir kitoms euro zonos narėms iš šiaurės Europos.
Euro zonos biudžetas bus ES biudžeto dalis
Anot Finansų ministerijos pranešimo, svarbus pasiekimas Lietuvai susitarta, kad nauja finansinė priemonė konkurencingumui ir konvergencijai euro zonoje skatinti bus integralia Europos Sąjungos (ES)biudžeto dalimi.
Nuo pat diskusijos pradžios tvirtai teigėme, kad Europos Komisijos pasiūlytas gyventojų skaičiaus kriterijus nėra tinkamas lėšų skirstymui siekiant šiam instrumentui keliamų tikslų, pranešime sakė finansų ministras Vilius Šapoka.
Projektas po savaitės bus teikiamas Europos Vadovų Tarybos (EVT) posėdžiui.
Lietuvai kartu su kitomis valstybėmis pavyko išlaikyti vienbalsiškumo principą esminiais ESM klausimais. Tai užtikrins, kad sprendžiant svarbiausius klausimus, visos ESM narės turės vienodą svorį. Pasiektas susitarimas sustiprins šios institucijos galias tiek krizės prevencijos stadijoje, tiek įgyvendinant finansinės pagalbos programas, teigė V. Šapoka.
Tikimasi, kad ESM pakeitimų ratifikavimo procesas bus pradėtas 2020 metų pradžioje, išsprendus likusius su ESM reforma susijusius techninius klausimus.
Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos Verslo žiniose, Sodros, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.
Tema Verslo aplinka
Prisijungti
Prisijungti
Prisijungti