Apsispręsti dėl pensijos liko trys savaitės: ką svarbu žinoti?

    Publikuota: 2019-06-06
    Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.
    svg svg
    Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

    Iki birželio 30 d. gyventojai turi apsispręsti, kaip toliau kaups pensijai II pakopos fonduose. Pagal pensijų reformą nuo metų pradžios galima priimti sprendimą kaupti pensijų fonde pilna apimti ir gauti maksimalią valstybės paskatą, stabdyti kaupimą, paliekant pinigus fonde arba sugrįžti su fondo pinigais į „Sodrą“. 

    Aktyviai pensijų kaupime dalyvauja ir įmokas mokėjo apie 830.000 gyventojų, rodo naujausi „Sodros“ duomenys.  

    „Sodra“ primena, kokie per 2019 metus įvyks svarbiausi pensijų kaupimo pokyčiai.

    Paskata visiems dalyviams

    Nuo šiol visi gyventojai, kurie dalyvaus pensijų kaupime, gaus paskatą iš valstybės (t.y. mokama subsidija, kai į II pakopos pensijų fondo sąskaitą nuo 2019 m. sausio 1 d. nebepervedama 2% dydžio „Sodros“ įmoka). Paskata priklauso nuo to, kokio dydžio įmoką nuo savo darbo užmokesčio gyventojas kas mėnesį perves į savo pensijų kaupimo sąskaitą.

    Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













    Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



     

    Jeigu gyventojas moka 3% įmokas, kurios taikomos gyventojams ir iki šių metų pradžios mokėjusiems dalį iš savo darbo užmokesčio (buvęs modelis 2+2+2), tuomet valstybė prideda dar 1,5% nuo vidutinio darbo užmokesčio (VDU) – iš viso beveik 200 Eur per metus. Palyginti, vidutinę algą uždirbantis gyventojas pats įmoka apie 36 Eur (gauna dar 16,4 Eur subsidiją).

    Tie gyventojai, kurie kaupime dalyvavo, bet patys įmokų nemokėjo ir negaudavo valstybės paskatos, nuo 2019 m. sausio moka 1,8% dydžio įmokas nuo darbo užmokesčio, o valstybė prideda 0,3% nuo VDU. Bet savo įmoką dar galima padidinti iki liepos mėnesio pabaigos. Tuomet padidėja ir valstybės paskata.

    Mažesni fondų atskaitymai

    Kita svarbi naujovė – mažinami II pakopos pensijų fondų atskaitymai, t.y. fondų administravimo mokesčiai šiemet negali viršyti 0,8% sukauptos sumos, o nuo 2021 metų jie mažinami iki  0,5%. Pavyzdžiui, jeigu gyventojas yra sukaupęs 10.000 eurų, tai 0,5% atskaitymai per metus siektų 50 Eur.

    Palyginimui, III pakopos pensijų fonduose tokių ribojimų mokesčiams nėra ir kiekviena įmonė atskirai sprendžia, kiek mokesčių iš jūsų paims už lėšų investavimą ir administravimą. 

    Investavimo rizika pagal amžių

    Be to, nuo šiol gyventojams nebereikės patiems galvoti, kokį fondą – labiau ar mažiau rizikingą pasirinkti. Jie perkelti į gyvenimo ciklo fondus pagal savo amžių.

    Tai reiškia, kad jų lėšos bus investuojamos atsižvelgiant į amžių – kuo žmogus jaunesnis ir dar ilgai kaups, tuo rizikingiau investuojama (iki 100% į akcijas), o artėjant kaupimo dalyvio pensiniam amžiui rizika mažinama (t.y. didinama obligacijų, mažinama akcijų dalis), kad būtų išsaugota sukaupta suma.

    II pakopos pensijų sistemoje baigus dalyvių ir jų lėšų perkėlimą į gyvenimo ciklo fondus, specialistai skaičiuoja, kad nuo šiol apie pusė Lietuvos dirbančiųjų kaups santykinai rizikingesniame pensijų fonde.

    Nepatenkintiems nauja tvarka yra galimybė savarankiškai pasijauninti ar pasisendinti fondą. Kaip tai padaryti skaitykite ČIA.

    Išsaugoma „Sodros“ pensija

    Dalyvaujant kaupime nebemažėja „Sodros“ senatvės pensija.

    Tai reiškia, jog nuo šiol, nesvarbu ar žmogus toliau dalyvauja kaupime, ar ne, jis vis tiek gaus tokio pat dydžio pensiją iš „Sodros“, o sukaupta suma bus papildomas mėnesinis priedas prie šios pensijos.

    Sprendimą priimti padeda skaičiuoklės

    Lietuvos aktuarų draugija pateikė skaičiuoklę, kuri parodo, kam verta sugrįžti į „Sodrą“, o kam kaupti pensiją fonde.

    Pažiūrėti, kokia pensiją gautumėte, jeigu dalyvautumėte kaupime ir kokią – jeigu ne, galite prisijungę jau prie „Sodros“ prognozuojamos senatvės pensijos skaičiuoklės, kurią rasite prisijungę prie asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojai.sodra.lt

    nuotrauka::1 left

    Nauji kaupimo dalyviai

    Nuo šių metų į pensijų kaupimą įtraukiami nauji dalyviai, kurie iki šiol kaupime nedalyvavo, bet sausio mėnesį buvo jaunesni nei 40 metų ir turėjo darbą arba vykdė savarankišką veiklą Lietuvoje.

    Jie kaupimo dalyviais taps nuo liepos atsitiktine tvarka parinktoje kaupimo bendrovėje, tačiau gali ir patys pasirinkti bendrovę bei sudaryti kaupimo sutartį. Jie taip pat gali pasirinkti, kokiu tarifu mokėti įmokas – 3 + 1,5 ar 1,8 + 0,3.

    Tokiu pat principu nauji kaupimo dalyviai bus įtraukiami kiekvienais metais.

    Galimybė atsisakyti kaupimo

    Kaupti senatvei, ar ne – kiekvieno žmogaus asmeninis pasirinkimas, nuo kurio priklausys jo pajamos senatvėje. Šiemet tiek esamiems, tiek potencialiems pensijų kaupimo dalyviams suteikta galimybė atsisakyti dalyvauti kaupime ir įmokų į savo pensijų kaupimo fondo sąskaitą nemokėti.

    Jeigu gyventojas kaupime iki šiol dalyvavo, sustabdyti arba nutraukti kaupimą jis gali kreipęsis į savo kaupimo bendrovę iki birželio 30 dienos. Toks pats terminas suteiktas, gyventojams, kurie į kaupimą įtraukiami tik šiemet. Tik jie apie tai turėtų informuoti „Sodrą“ arba pateikti prašymą per asmeninę paskyrą.

    Sukauptas lėšas išmokės „Sodra“

    Nuo kitų metų centralizuotu anuitetų mokėtoju taps „Sodra“. 

    Gyventojas mokės įmokas ir kaups lėšas fonde, kuris pinigus investuos. Iki sulauks senatvės pensijos amžiaus pasiimti pinigų iš fondo nebus galima, tačiau kaupimo dalyviui nesulaukus pensijos visi pinigai bus paveldimi.

    Sulaukus pensinio amžiaus ir žmogui paprašius jo sukaupti pinigai bus pradėti išmokėti panašiu principu, kaip pensija – išmoka kiekvieną mėnesį iki gyvenimo pabaigos, kurios dydis priklausys nuo sukauptos sumos.

    Kokį anuitetą rinktis

    Gyventojas galės pasirinkti, ar jis nori standartinio anuiteto – garantuotai iki gyvos galvos mokamų išmokų, kurių dydis bus paskaičiuojamas įvertinus vidutinę tikėtiną gyvenimo trukmę – jeigu žmogus gyvens ilgiau nei vidutiniškai, jis per visą laiką gaus daugiau pinigų, jeigu trumpiau – mažiau.

    Galima sakyti, kad vidutiniškai senatvėje pragyvenęs pensininkas atgaus visą sumą, kurią sukaupė iki senatvės.

    Kitas pasirinkimas – atidėtasis anuitetas, kai didžioji dalis sukauptos sumos – 90% išmokama iki 85 metų amžiaus, o kiek neišmokėta, tiek paveldima. Likę 10% pradedami žmogui mokėti sulaukus 85 metų ir mokami tiek, kiek žmogus gyvens, tačiau nebepaveldimi.

    Analizę apie paveldimus ir nepaveldimus anuitetus skaitykite ČIA.

    [infogram id="129e1070-3a33-4317-967f-9b5a56874015" prefix="ZdC" format="interactive" title="Kaupiantieji pensijų fonduose, Sodros duomenys sausis-gegužė"]

    Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

    Tema „Finansai“
    Norite pasiūlyti temą, turite pastabų ar klausimų?

    Parašykite redaktorių komandai. Konfidencialumą užtikriname.

    Kur ta dirva, kur auga auksinai...

    Pasiūlymų, iš kur gauti pinigų didesniam gynybos finansavimui, karuselei tebesisukant, premjerė Ingrida...

    Nuomonės
    05:50
    JAV startuolis, kurį kūrė ir lietuvis, pritraukė jau 100 mln. USD investicijų Premium

    „Argyle“ – prieš 6 metus veiklą JAV pradėjęs technologijų startuolis, teikiantis automatizuotas uždarbio...

    Mano verslas
    05:45
    „Garsų pasaulis“ apsigynė nuo kaltinimų korupcija ir iš Kirgizijos prisiteisė 3 mln. Eur Premium

    Tarptautinis Stokholmo arbitražo tribunolas galutiniame sprendime balandžio 8 d. paskelbė, kad Kirgizijos...

    Finansai
    05:45
    G. Nausėda palaiko pelno mokesčio didinimą gynybai, dėl PVM sako esąs „kategoriškai prieš“

    Tariantis dėl didesnio gynybos finansavimo, prezidentas Gitanas Nausėda sako palaikantis papildomą pelno...

    Finansai
    2024.04.18
    N. Mačiulis: gynybą galima finansuoti parduodant valstybės įmonių turtą 8

    Vyriausybei iškėlus idėją steigti specialų fondą gynybai papildomai finansuoti iš didesnių mokesčių,...

    Finansai
    2024.04.18
    Bankų pelnas pernai augo 2 kartus iki 986 mln. Eur 47

    Lietuvoje veikiantys bankai, neaudituotais duomenimis, pernai uždirbo 986 mln. Eur grynojo pelno. Tai yra du...

    Rinkos
    2024.04.18
    S. Krėpšta: šiemet rinką gali papildyti keli mažesni komerciniai bankai

    Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta sako, kad šiais metais šalies bankų rinką gali papildyti...

    Rinkos
    2024.04.18
    Premjerė: pratęsus bankų solidarumo įnašą, valstybė negautų realių pajamų 5

    Lietuvoje veikiantiems bankams pernai uždirbus dukart didesnį pelną nei 2022-aisiais, premjerė Ingrida...

    Rinkos
    2024.04.18
    „Swedbank“ didina kitų metų Lietuvos augimo prognozę, regi NT rinkos atsigavimo ženklų

    „Swedbank“ ekonomistai nekeičia šių metų Lietuvos BVP augimo prognozės, tikintis, kad BVP šiemet išaugs 1,8%...

    Finansai
    2024.04.18
    Augantis institucinių investuotojų svoris šalina geopolitikos, „BaltCap“ aferos keliamą pasitikėjimo vakuumą Premium

    Augančios Europos finansinių institucijų investicijos Baltijos šalyse sėkmingai atsvėrė dėl Rusijos sukelto...

    Finansai
    2024.04.18
    Medicinos lizingas leidžia investuoti į sveikatą čia ir dabar Verslo tribūna

    Prieš kelis metus medicinos lizingas startavo nuo plastikos chirurgijos, tačiau didesnis žmonių rūpestis savo...

    Prekyba 2024
    2024.04.18
    Kaip verslui efektyviai valdyti laisvas lėšas? Verslo tribūna

    Manau, didžiajai daliai sėkmingų verslų anksčiau ar vėliau iškyla dilema, ką daryti su laisvomis įmonės...

    Finansai
    2024.04.18
    4% BVP gynybai: kokią žinutę siunčiame investuotojams ir užsienio partneriams? Verslo tribūna

    Lietuvos verslo iniciatyva „4procentai“ siekia paskatinti Lietuvos politikus susitarti dėl 4% bendrojo vidaus...

    Naujausi advokatų kontorų reitingai ir intriguojantis „Lietuvos geležinkelių“ viešasis pirkimas Premium

    Šiemečiuose „Chambers Europe“ ir „The Legal 500“ advokatų kontorų reitinguose „Walless“ aplenkė „TGS Baltic“...

    Finansai
    2024.04.18
    „Investuok Lietuvoje“ vadovas apie tai, kodėl „Rheinmetall“ pasirinko Lietuvą ir kokių partnerių ši įmonė ieško Premium

    Elijus Čivilis, „Investuok Lietuvoje“ generalinis direktorius, VŽ podkaste teigia, kad šią savaitę Vokietijos...

    Finansai
    2024.04.18
    Medicinos lizingas leidžia investuoti į sveikatą čia ir dabar Verslo tribūna

    Prieš kelis metus medicinos lizingas startavo nuo plastikos chirurgijos, tačiau didesnis žmonių rūpestis savo...

    Finansai
    2024.04.18
    Darius Burdaitis. Bankai pasiruošę skolinti, bet ar skolintis pasiruošęs verslas? Verslo tribūna 1

    Stabilizaciją euro zonoje įžvelgiantys ekonomistai Lietuvos verslui siunčia pirmuosius signalus apie būtiną...

    Mano pinigai
    2024.04.16
    TVF prognozuoja Lietuvos atsigavimą, pasaulinei ekonomikai rodant atsparumo ženklus

    Nepaisant niūrių prognozių, pasaulio ekonomika išlieka nepaprastai atspari, o infliacija lėtėja beveik taip...

    Finansai
    2024.04.16
    Spaudžia stabdį dėl neapmokestinamojo dydžio ir minimalios algos suvienodinimo Premium 5

    Minimali mėnesio alga (MMA) kitąmet gal ir peržengs psichologiškai svarbią 1.000 Eur ribą, bet nebūtinai, o...

    Verslo aplinka
    2024.04.16
    „Ilaw Lextal“ keičia prekės ženklą

    Advokatų kontora „Ilaw Lextal“ keičia pavadinimą ir nuo šiol vadinsis nauju „Widen Legal“ vardu.

    Rinkodara
    2024.04.16

    Verslo žinių pasiūlymai